taršyti

taršyti
taršýti, tar̃šo, tar̃šė 1. tr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Jz, Žrm sklaidyti, naršyti, draikyti, draskyti, velti: Arkliai linus paklotus tar̃šo, t. y. plaiksto J. Žuksmą linų prirauna ir tar̃šo, kad pieskaus ir žolės nebūt LzŽ. Tada ranka tar̃šo pėdą, kab žolė išbyrėt Dv. Tai bernai ateina, kuodelius tuos tar̃šo [verpėjoms] Azr. Aukso žiedelis varžys pirštelį, o nuometėlis taršys galvelę LTR(Plv). Broliai kaselę tar̃šo, žalias rūteles barsto DrskD146. Netaršýkie, bernužėli, man gelsvų kaselių (d.) Mrs. Tėvo plaukus vėjas taršė S.Nėr. Nesiseks gyvent, jei taršaĩ paukščių lizdą Upn. Apiplikintos vėjo taršomos čiurlių gūžtos kabėjo palėpėse A.Vien. | prk.: Taršo ir klaipo Dievo žodžius A.Baran. | refl. NdŽ, KŽ: Raištelis ant galvos, kad plaukai nesitaršýtum J. Tar̃šos pupos par atšlaimą Dglš. ^ Tar̃šomės kai žirnis prieg kelio (vargstame) Vlk. ║ NdŽ, Dsn lamdyti, jaukti, kuisti, glamžyti: Vaikai, netaršýkit lovų! Vad. Apsklojimą ima ir tar̃šo rankele, neša in burnelę Str. ║ knaisioti, knebinėti, rausyti: Taršýti košę NdŽ. Taršýti žaizdą NdŽ. 2. tr., intr. NdŽ teršti: Ką daryt? „Skęsdamas ir už britvos griebiesi“ – reik į vežimėlį taršyt BsPIII70. | prk.: Tar̃šo kalbą Db. Šlovę taršyti Tsk. Abiejų kūnu buvusiu švariu, netaršytu baisių valgių bei gėralų, nedergti bjaurų geismų bei troškimų Vd. 3. refl. DŽ, NdŽ siautėti, siausti, šėlti (apie stichinius gamtos reiškinius): Šiandie vėjas labai tar̃šos Pg. 4. refl. niršti, siusti: Labai tar̃šėsi vokiečiai Ėr. | Praeitą naktį [lėktuvai] padūkusiai tar̃šėsi (skraidė, mėtė bombas) Ėr. 5. refl. dūkti, kultis: Krėtėjos eina drauge ir vakarą, geria, valgo ir tar̃šosi [su bernais] Dv. 6. refl. NdŽ darkytis apsirengimu. 7. tr. DŽ, NdŽ, Dg, Pbs šnek. godžiai, su apetitu valgyti, kirsti: Šeimyna, susėdus pietų, lašinius tar̃šo Šil. Radau Joną kopūstus betar̃šant Skr. 8. tr. šnek. smarkiai tąsyti, tampyti, purtyti: Aš sirata augau, ne bailė buvau – kap stversiu tą velnį už ragų, kap pradėsiu taršýt! Alv. Tokie vyrai kap ąžuolai pradėjo jį taršýt Grv. [Šuo] dasveja, vaikus an ūlyčios tar̃šo Pls. Vilką kalė taršýt, aš vilkui par galvą, avelės lėkt! Klt. Šuva katę tar̃šo Rm. | prk.: Girdėjau, Anglija tar̃šo vokietį Mlt. | refl.: Už krūtų ir tar̃šos [vyrai] Švnč. 9. tr. šnek. pajuokti, peikti: Na, ir taršýdavom tuos, kurie vokiškai šnekėjo Šk. Kap taršýt gãli valdžią! Švnč. 10. tr. NdŽ veltui eikvoti (jėgas, pinigus). \ taršyti; aptaršyti; įsitaršyti; ištaršyti; nutaršyti; pataršyti; pertaršyti; pritaršyti; raztaršyti; sutaršyti; užtaršyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • taršyti — taršýti vksm. Vėjas tar̃šo mán pláukus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • taršymas — tar̃šymas sm. (1) → taršyti: 1. NdŽ. 2. NdŽ. | prk.: Kalbos tar̃šymas Db. 3. refl. Kai didelis vėjo taršymasis, žmonės sako: kas nors pasikorė LTR(Rm). 4. NdŽ → taršyti 7. 5 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pertaršyti — tr. labai sutaršyti, suvelti: Girta, plaukai taršyti ir pertaršyti, akys drumzlinos iki pilkumo J.Balt. taršyti; aptaršyti; įsitaršyti; ištaršyti; nutaršyti; pataršyti; pertaršyti; pritaršyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptaršyti — tr. 1. apdraikyti kuo: Visas veidas kaip avies vilnomis aptaršytas rš. | refl.: Apsitar̃šius ir apsitar̃šius plaukais Skr. Tokia žebra, iš stubos išeina, plaukai apsitar̃šę Snt. 2. KŽ išpurenti, išpurtyti, iškratyti: Užmigom ant gerai aptaršytų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blaškyti — blaškyti, blãško, blãškė iter. blokšti. 1. SD361 mėtyti, svaidyti, laidyti: Neblaškyk akmenų į pievą Rm. Blaškyti pėdus į šalis J. Tą šunį blãškė vaikai visaip pagaliais Rm. Vaikai, eikit pilkės (sviedinio) blaškyt Ps. Oi mėtė blãškė mane… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • britoti — britoti, oja, ojo tr. taršyti, painioti, narplioti: Gana tau siūlus britoti Vlk. Imk ir suk kamuolin siūlą, tik, žiūrėk, nebritok Rtn. | refl.: Šitas siūlas labai britojas Drsk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • draikenti — draikenti, ẽna, ẽno 1. tr. pamažu draikyti, kedenti, taršyti: Vėjas plaukus draikẽna Brt. 2. intr. lynoti, snyguriuoti: Jau po truputį draikẽna Gs. draikenti; apdraikenti; išdraikenti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • draikioti — draikioti, ioja, iojo 1. tr. taršyti, velti: Nedraikiok linų Ds. 2. refl. Sl lakstytis, rujotis: Gal kalė draikiojas, kad tiek šunų prilėkė Svn. 3. refl. valkiotis: Jonas draikiojas per dienas be darbo Skp. Jau geras, matyt, paukštis, jei tokiu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • draizgyti — draizgyti, draĩzgo, draĩzgė tr. taršyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • driekti — driẽkti, ia, ė 1. tr., intr. tęsti, traukti, tempti (ką ilgą, tąsų, beformį): Voras driẽkia savo siūlą iš palubės ant stalo Š. Kam taip plonai driekì (verpi)? Slm. Aš driekiaũ gijas į drieką apmesdamas ant mastuvų J. Kam drieki seilę, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”